LSDP istorija
Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta
1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Taip pat buvo priimta
ir pirmoji LSDP programa. Steigiamajame susirinkime
dalyvavo 15-17 žmonių: dr. A.Domaševičius, dr.
A.Moravskis, A.Birinčikas, A.Gulbinas,
F.Kočmarčikas, R.Malevskis, J.Olechnavičius,
P.Suknelevičius, F.Dzeržinskis, K.Kasperovičius,
Daukša, K.Žalevskis. Svečių teisėmis dalyvavo
varpininkai dr. K.Grinius, dr. S.Matulaitis ir dr.
J.Bagdonas (manoma, kad dar dalyvavo B.Verbickas ir
V.Valiukevičius).
Susirinkimas įvyko A.Domaševičiaus bute. Nuo pirmųjų
A.Domaševičiaus ir A.Moravskio įkurtų Vilniuje
lietuvių socialdemokratinių darbininkų ratelių ir
atšvęstos pirmos Gegužės pirmosios buvo praėję treji
metai. Vilniuje atsirado alternatyva lenkų, žydų, ir
rusų socialdemokratams - lietuviškoji
socialdemokratų partija su sava programa, siekiančia
atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos
respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su
kaimynais lenkais, gudais, latviais ir
ukrainiečiais. Programa buvo parašyta
A.Domaševičiaus ir A.Moravskio, remiantis II
Internacionalo nuostatais, pagal vokiečių (Erfurto),
austrų ir lenkų (PPS) socialdemokratų programą.
A.Moravskiui išvykus užsienin, o A.Domaševičių su
kitais LSDP nariais suėmus (1899), LSDP vairą į savo
rankas perėmė į Vilnių atvykę V.Sirutavičius,
S.Kairys ir A.Janulaitis. Jie ir parengė LSD partiją
1905 m. Didžiajam Vilniaus Seimui. Buvo išspręsti
nesusipratimai su PPS (1905 m.). Tais pačiais metais
į LSDP priimta "Draugo" organizacija (su Vincu
Mickevičium-Kapsuku). Susiformavo "autonomistų" ir
"federalistų" pozicijos. Po Lietuvą buvo išplatintas
"Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas",
padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti
Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto
gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad Didžiajame Vilniaus
Seime Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo
pagrindiniu vicepirmininku - dr. J.Basanavičiaus
pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine
kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu
Vilniuje.
Vėliau socialdemokratai F.Dzeržinskis,
V.Mickevičius-Kapsukas, A.Aleksa-Angarietis,
P.Eidukevičius, įtikėję pasauline bolševikine
revoliucija ir norėdami ją vykdyti kartu su Rusijos
proletariatu, perėjo į Rusijos socialdemokratų
darbininkų (bolševikų) partiją. Tokiu būdu, jie,
išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo
idealą, pasirinko revoliucinį visuomenės vystymosi
kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar 1876 m.
Čia derėtų priminti, kad II internacionalas 1898 m.
liepos 14 d. pripažino tik evoliucinį visuomenės
vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms
revoliucinius kovos metodus.
1917 m. rugsėjo 18-22 d.d. LSDP dalyvavo Lietuvių
konferencijoje. S.Kairys ir M.Biržiška buvo Lietuvos
Tarybos nariai. 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas tokio turinio,
kokį siūlė socialdemokratų atstovai. 1919 m.
spalio 3 d. partijos veikla legalizuota.
Steigiamajame Seime buvo 13 LSDP atstovų, jie sudarė
socialdemokratų frakciją. I ajame Seime LSDP
turėjo 10 vietų, II ajame - 8. 1923 m. LSDP buvo
priimta į Socialistų Darbininkų internacionalą. 1925
m. LSDP turėjo 1500 narių, 145 įregistruotas
organizacijas. II ajame Seime buvo 15 LSDP
atstovų, jie kartu su valstiečiais liaudininkais
sudarė koalicinę vyriausybę. Po 1926 m. valstybinio
perversmo partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP
veikėjų (J.Plečkaitis, J.Paplauskas ir kt.) 1927 m.
rugsėjo 9 d. organizavo pučą. LSDP Prezidiumas
neigiamai vertino pučo vadovų žingsnį. Pasitraukusių
plečkaitininkų grupės politinė veikla Vilniuje
kompromitavo LSDP. LSDP XIII suvažiavimas (1931 m.)
patvirtino naują programą ir pataisytą (pagal
cenzūros reikalavimus) statutą.
1936 m. vasario 6 d. partijos veikla buvo uždrausta.
Po uždarymo LSDP nariai dalyvavo kultūros veikloje,
partijos vadovų iniciatyva ėjo žurnalas "Darbo
visuomenė" (1924-35 m.), "Mintis" (1939-40 m.). LSDP
svarbiausi laikraščiai ir žurnalai: "Lietuvos
darbininkas" (1896-99 m.); (lenkų k. "Robotnik
Litewski"), "Echo Žycia Robotniczego na Litwie"
(1902-06 m), "Echo" (1906m.), "Skardas" (1907m.),
"Žarija" (1907-08m.), "Visuomenė" (1910-11m.),
"Socialdemokratas" (1919-33m.).
Hitlerinės okupacijos metu 1943 m. socialdemokratai
buvo vieni iš VLIK-o įkūrimo iniciatorių (S.Kairys
buvo pirmasis jo pirmininkas). Nuo 1945 m. LSDP
lyderiai S.Kairys (slapyvarde J.Kaminskas),
K.Bielinis organizavo partijos veiklą užsienyje.
LSDP dalyvavo VLIK-o veikloje, rengė Lietuvos
ateities memorandumą. 1949 m. gruodžio 14
d. Paryžiuje LSDP priimta į Socialistų Uniją, per
kurią dalyvavo Socialistų Internacionalo (atkurto
1951 m.) veikloje. 1967 m. rugsėjo 16-17 d. Niujorke
įvykusiame LSDP suvažiavime išrinkti nauji vadovai
(S.Kairiui ir K.Beliniui mirus), priimta nauja
programa. LSDP veiklos centras emigracijoje buvo
JAV.
LSDP atkūrimo idėja gimė dviems nepriklausomoms
grupėms. Pirmoji formavosi iš Maskvos lietuvių
aspirantų 1964-1969 m. disputuose Maskvoje
(A.Bagdonas, D.Kirvelis, J.Šatas), kurią atgaivino I
ojo Sąjudžio suvažiavime 1988 m., o realizavo 1989
m. balandžio mėn. Antroji - dr. V.Kutorgos
Strazdelio laisvajame universitete (1976-1982 m.).
Iniciatorius - V.Andriukaitis. 1989 m. balandžio 27
d. Kaune šios abi grupės susirinkime priėmė
sprendimą atkurti LSDP. Įsteigta iniciatyvinė
atkūrimo grupė: A.Jakubėnas, K.Antanavičius,
V.P.Andriukaitis, A.Bagdonas, G.Iešmantas,
A.Januška, V.Katkus, D.Kirvelis, A.Sakalas, J.Šatas,
K.Uoka, A.Vaitkevičius, A.Kripavičius, A.Lopeta,
T.Mejeris, R.Tėvelis, V.Žemaitis parengė ir
išplatino (1989 m. gegužės 11 d.) pareiškimą. 1989
m. rugpjūčio 12 d. Mokslų Akademijos salėje
organizavo atkuriamąją konferenciją, kuri suformavo
LSDP XIV suvažiavimo organizacinį komitetą.
Atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai
atgauti valstybingumą. LSDP buvo atstovaujama
Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime bei
visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo
rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. LSDP
atstovai Seime, susibūrę į Socialdemokratų frakciją,
atlikdavo konstruktyvios opozicijos vaidmenį, kovojo
už demokratiją ir socialinio teisingumo įtvirtinimą,
teisinę valstybę bei socialiai reguliuojamą rinką.
LSDP nuo 1989 iki 1991 metų LSDP vadovavo Kazimieras
Antanavičius, nuo 1991 iki 1998 m. - Aloyzas
Sakalas. Nuo 1998m. - Vytenis Andriukaitis. Nuo 2001
m. Algirdas Brazauskas.
Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP - viena iš
parlamentinių Lietuvos partijų, įkurta 1990 metų
gruodžio mėnesį. Svarbiausia priežastis, dėl ko
įsikūrė LDDP, buvo 1989 m. Lietuvos komunistų
partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Tarybų Sąjungos
komunistų partijos. Taip demokratiškų, patriotinių
įsitikinimų komunistai sudarė palankias sąlygas
Lietuvos valstybei atkurti ir aktyviai dalyvavo ją
atkuriant. LDDP pradėjo savo veiklą 1990 metais,
užbaigus savarankiškos LKP reorganizavimą į
socialdemokratinės pakraipos partiją. Ji sutelkė
nuosaikius, konstruktyvius kairiųjų pažiūrų žmones,
prieštaravusius dešiniųjų valdžios vykdytai griovimo
ir skurdinimo politikai. Ji sutelkė žmones,
nenorėjusius taikstytis su diktato ir autoritarizmo
apraiškomis, kurios buvo dangstomos tautiškumo
šūkiais.
Pirmuoju LDDP pirmininku tapo Algirdas Brazauskas,
vėliau, 1993 metais, tiesioginiuose rinkimuose
išrinktas pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos
Prezidentu.
Nuo pat įkūrimo LDDP rėmė Lietuvos valstybingumo
atstatymą, dalis jos narių - Kovo 11-osios akto
signatarai - dalyvavo pirmosios Vyriausybės
veikloje. 1991 m. balandžio mėnesį LDDP frakcija
Aukščiausioje Taryboje pasiskelbė opozicija
turėjusiems daugumą dešiniesiems. 1992 metais
gegužės mėnesį surengtame referendume dėl padidintų
prezidento įgaliojimų, kurių siekė tuometinis
Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas
Landsbergis, LDDP pasisakė prieš. Dešiniųjų
pralaimėjimas paskatino Lietuvos Respublikos
Konstitucijos priėmimą ir paankstino parlamento
rinkimus, kuriuose LDDP gavo daugumą ir suformavo
Vyriausybę.
1993 metais, Algirdą Brazauską išrinkus šalies
prezidentu ir pagal Konstituciją sustabdžius jo
narystę partijoje, LDDP pirmininku buvo išrinktas
Adolfas Šleževičius, tuomet jau ir LDDP Vyriausybės
vadovas. 1996 metais A. Šleževičiui atsistatydinus
iš premjero ir partijos pirmininko postų, LDDP
pirmininku buvo išrinktas Česlovas Juršėnas, kuris
tuo metu (nuo 1993 iki 1996 metų) buvo Seimo
pirmininkas.
Per ketverius LDDP valdymo metus Lietuvoje buvo
įveiktas socialinis ir ekonominis chaosas, padėti
socialinių reformų pamatai, įvesta nacionalinė
valiuta - litas. Jau 1994 m. buvo sustabdytas ūkio
nuosmukis ir šalies ekonomika pradėjo augti. Iš
esmės buvo sustiprinta demokratinė politinė
santvarka - sumažėjo žmonių priešprieša, įsitvirtino
žmogaus teisės bei laisvės ir konstitucinė valdžių
sąveika. Mūsų valstybėje nebeliko svetimos
kariuomenės. Lietuva tapo realiai nepriklausoma ir
tarptautinės bendruomenės pripažinta valstybe. Buvo
priimta į Europos Tarybą, pasirašė asociacijos
sutartį su Europos Sąjunga, pareiškė norą stoti į
NATO. Tačiau LDDP, būdama valdžioje, neišsprendė ir
objektyviai negalėjo išspręsti visų problemų,
neišvengė ir klaidų. Vyriausybei, dirbusiai aštrios
politinės priešpriešos, sukeltos dešiniosios
opozicijos, sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti
savo programą, juntamai pakelti gyvenimo lygį,
išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmą bei
korupciją. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP
įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką,
skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš
klaidų.
Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,
krašte formavosi daugiapartinė sistema, vyko
dėsninga politinių jėgų diferenciacija. Taip pat
dėsninga, kad būtent kairiosios LSDP ir LDDP,
puoselėjančios solidarumo vertybes, pradėjo
vienytis. Vienas sėkmingiausių tokios veiklos
pavyzdžių - Algirdo Brazausko socialdemokratinė
koalicija, į kurią susijungė LSDP, LDDP, Lietuvos
rusų sąjunga ir Naujoji demokratija. 2000-jų metų
Seimo rinkimuose ši koalicija gavo didžiausią
rinkėjų pasitikėjimą, tačiau dešiniosioms partijoms
sudarius porinkiminę valdančiąją koaliciją, liko
opozicijoje.
2001 m. sausį LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą
LSDP, o liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios
sąjungos Vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko
Algirdo Brazausko.
2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su
socialliberalais (Naujaja sąjunga) koalicijoje "Už
darbą Lietuvai". Po Seimo rinkimų sudarė valdančiąją
koaliciją su Darbo partija, Socialliberalų partija
(NS) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos
partijų sąjunga (vėliau tapusia Valstiečių
liaudininkų sąjunga).
Nuo 2001 iki 2008 m. LSDP formavo XII, XIII ir XIV
Lietuvos vyriausybes. Joms vadovavo LSDP pirmininkai
Algirdas Mykolas Brazauskas ir Gediminas Kirkilas.
2008 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose
savarankiškai. Laimėję 25 parlamentarų mandatus,
LSDP atstovaujantys Seimo nariai sudaro didžiausią
Seimo opozicinę frakciją.
2009 m. kovo 7 d. vykusiame XXIX LSDP suvažiavime
partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius.
|